Darbo užmokestis



Paprastai darbo užmokestis Norvegijoje nėra reguliuojamas įstatymu. Todėl nėra jokio įstatyme numatyto minimalaus darbo užmokesčio. Yra labai svarbu, kad darbo užmokesčio klausimas būtų aptariamas atskiro darbuotojo darbo sutartyje. 


Statybos, laivų statybos ir remonto darbai, valymo darbai, žemės ūkio ir sodininkystės darbai yra išimtis iš šios pagrindinės taisyklės. Šiose šakose yra pasirašytos visiems žinomos kolektyvinės darbo sutartys, kuriose, šalia kitų dalykų, yra reguliuojamas darbuotojų darbo užmokestis, nustatant minimalius darbo užmokesčio įkainius.


Daugelis verslo šakų nėra pasirašę jokių kolektyvinių darbo sutarčių. Kolektyvinės darbo sutartys yra sutartys apie darbo užmokestį ir kitas teises tarp darbuotojų ir darbdavių organizacijų. Jei Jūs dirbate verslo šakoje, kuri yra pasirašiusi kolektyvinę darbo sutartį, Jūs, kaip darbuotojas, taip pat privalote laikytis tos sutarties.


Norėdami sužinoti daugiau apie kolektyvines darbo sutartis, kurios reguliuoja darbinius santykius Jūsų darbo vietoje, kreipkitės į darbdavį arba darbuotojų atstovą (patikėtinį). Minimalus darbo užmokestis Norvegijoje yra nustatytas pagal ūkio sektorius:



Ūkio sektorius

Minimalus atlyginimas, NOK / val.

Viršvalandžiai

Kvalifikuotiems darbuotojams

Nekvalifikuotiems darbuotojams, neturintiems darbo patirties

Valymas



181,43

50% daugiau darbo dienomis

40 % jei nesutarta kitaip

50% daugiau darbo dienomis

Statybų aikštelės 

203,8

183,1

Laivų, naftos pramonė

176,05

160,1

Žemės ūkis ir sodininkystė sezoniniai darbuotojai

118,65 – kai dirbate iki 12 savaičių;

124,15  – kai dirbate 3- 6 mėn.

Jei nesusitarėte dėl viršvalandžių tarifo dydžio su darbdaviu, įstatymai numato 40% didesnį tarifą.


Paprastai darbo užmokestis statybų sektoriuje yra didesnis, nei nurodyta aukščiau. Statybos pramonės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2011 metais sudarė 200 NOK, bet dirbantys centrinėse šalies dalyse, uždirba daugiau nei 220- 250 NOK. 


Statybos pramonėje Norvegijoje, jei dirbate  ilgiau nei 9 valandas per dieną ir 40 valandų per savaitę, turite teisę gauti prie valandinio užmokesčio papildomai minimaliai 40% priedą už viršvalandinį darbą, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Už darbą nuo 21.00 val. iki 6.00 val. bei už darbą sekmadieniais ir valstybinių švenčių metu, papildomai prie valandinio užmokesčio turi būti mokamas sutartas arba valstybes nustatytas  priedas. Jei esi išsiunčiamas su užduotimi, kurios vykdymui būtina naktį praleisti ne namuose, darbdavys privalo mokėti už apgyvendinimą ir maitinimą. Darbdavys turėtų parūpinti reikiamus darbo drabužius, apsauginę avalynę, apsaugines priemones, tvarkingą valgomojo kambarį, rūbinę bei skalbyklą.


Svarbu žinoti, kad Norvegijoje yra griežtos taisyklės dėl viršvalandinio darbo. Jei dirbate per daug, galite turėti problemų su valdžios organais, kai reikės pratęsinėti leidimą dirbti Norvegijoje. Susisiekite su profsąjungą, jei pageidaujate gauti daugiau informacijos dėl viršvalandino darbo.


Norvegijoje valstybinės šventės yra nedarbo dienos. Jei esate sudarę kolektyvinę užmokesčio sutartį, už valstybinių švenčių dienas jums bus mokomas visas atlyginimas už valandas, kurias turėtumėte dirbti pagal nustatytą grafiką. Be to, Jūs neprivalote atidirbti už valstybinių švenčių dienas. Jei valstybinė šventė sutampa su  nedarbo diena, jums bus mokomas visas dienos užmokestis, už 7,5 valandas per dieną. Už valstybines šventes mokama pagal vidutinį valandinį tarifą, tačiau tik tuo atveju, jei švenčių diena sutampa su įprastine darbo diena, nuo pirmadienio iki penktadienio. 


Dauguma dirbančiųjų Norvegijoje nedirba šventinėmis dienomis o atlyginimą gauna. Tai darbuotojai, kurie priklauso profsąjungoms, nes profsąjungos yra sutarusios su darbdaviais šias privilegijas savo nariams. 

Kiti, dažniausiai nepriklausantys profsąjungoms ir gaunatys valandinį atlygį, apmokėjimo už šventines dienas negauna, ir tai yra teisėta. Principas paprasatas - per šventines dienas nedirbama, tačiau atlyginimo neprivaloma mokėti, išskyrus šiuos atvejus:

 

  • Visiems privaloma mokėti atlyginimą gegužės pirmąją ir  gegužės septynioliktąją, nors tomis dienomis paprastai nedirbama. Jei žmogus dirba, mokamas sekmadieninis (paprastai  100 proc., bet ne mažiau kaip 50 proc. priedas prie algos). Įstatymas apie tai http://www.lovdata.no/all/hl-19470426-001.html
  • Jei yra sudaryta kolektyvinė sutartis tariffavtale  (tarp profsąjungos ir darbdavio), kurioje numatytas apmokėjimas šventinėmis dienomis, nors įmonė nedirba
  • Yra vidinės įmonės taisyklės (bedriftshåndbok), kurioje darbuotojams numatyta ši privilegija
  • Ši privilegija įrašyta į Jūsų asmeninę įdarbinimo sutartį.

Kitais atvejais darbdavys neprivalo mokėti už šventines dienas savo darbuotojams kai įmonė nedirba.


Už darbą sekmadieniais ir per valstybines šventes mokamas 100% priedas.


Algalapis

Darbdavys privalo Jums išduoti algalapį, kad matytumėte, kokio dydžio atlyginimą gavote ir kiek mokesčių buvo atskaičiuota. Tai labai svarbus įrodymas deklaruojant pajamas Lietuvoje, sprendžiant mokestinius ir darbo ginčus Norvegijoje. Todėl reikalaukite algalapio ir tikrinkite ar buvo išmokėti mokesčiai. 


Daugiau informacijos ieškokite www.arbeidstilsynet.no.


Klausimas apie kompensacijas už įdarbinimą

Sveiki, dirbu pas ūkininkę, mokėdavo jai kompensaciją už mano idarbinimą, dabar pareiškė, kad sumažino jai tą kompencaciją, tai mokės nuo 2014 metu kur kas mažiau. Ar yra galimybė patikrinti kokio dyzdžio kompensacija jai priklauso ar panašiai? Gal kiekvienai komunai atskirai skiria, būtų įdomu sužinoti, kas skiria tuos pinigus.

 

ATSAKYMAS


Gali būti, kad kompensacijas skiria savivaldybė (Kommune). Reikėtų kreiptis į savivaldybę arba Norvegijos Žemės ūkio ir aprūpinimo maistu ministeriją http://www.regjeringen.no/nb/dep/lmd.html?id=627,  siekiant išiaiškinti apie kompensaciją ir kas ją galėtų mokėti Jūsų minimai ūkininkei. Tačiau kompensacijos gavimas neturi įtakos žemės ūkio srities darbuotojų algai, nes jiems yra nustatytas privalomas valandinis minimumas, įstatymas apie tai : http://lovdata.no/dokument/SF/forskrift/2012-11-27-1196

 

Atsakė

Daina Bogdaniene, Senior Executive Officer

Mobil: + 47 912 47 675. daina.bogdaniene@arbeidstilsynet.no  

Besøksadresse:
Servicesenter for utenlandske arbeidstakere www.sua.no , Schweigaards g 17, Oslo



Naujienos 05. May - Filmas "Purpurinis rūkas"

 Miestas  Data Laikas  Nuoroda bilietams
 Oslo 24.05 19.45 Pirkti bilietus
 Lillestrøm 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Sandefjord 26.05 15.00 Pirkti bilietus
 Skien 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Stavanger 25.05. 19.00 Pirkti bilietus
 Sotra 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Moss 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Ålesund 24.05 20.00 Pirkti bilietus



Žanras: Drama, lietuviškas
Režisierius: Raimundas Banionis
Trukmė: 1h 46 min
Cenzas: N-18
Kalba: Lietuvių, su angliškais subtitrais

Režisierius: Raimundas Banionis („Mano mažytė žmona“, „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, „Šešiolikmečiai“, „Neatmenu tavo veido“)

Scenarijus: Raimundas Banionis, Renata Šerelytė

Vaidina: Severinas Norgaila, Giedrė Mockeliūnaitė („Kerol“, „Nudegęs“), Tadas Gudaitis, Vidas Petkevičius („Emilija iš Laisvės alėjos“, „Pasipriešinimas“, „Tadas Blinda. Pradžia“, „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Valentinas už 2rų“), Arūnas Storpirštis („Dėdė, Rokas ir Nida“, „Miegančių drugelių tvirtovė“, „Nebūsiu gangsteris, brangioji“), Arkadijus Vinokuras ir kiti.


Naujas Raimundo Banionio filmas – istorinė drama „Purpurinis rūkas“ – pasakoja apie sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį. Vienas lietuviško kino grandų Raimundas Banionis sugrįžta su nauju filmu, kurio idėją širdyje nešiojosi dvidešimt metų. Felikso Rozinerio apsakymo motyvais sukurta juosta „Purpurinis rūkas“ pasakoja sudėtingą Lietuvos žydo Jozefo, partizanų vado Vlado ir jų abiejų mylimosios Janės istoriją.
Besibaigiant karui, iš tremties Rusijoje Jozefas grįžta į Lietuvą. Nors ir išvengus tragiško tėvų likimo, Jozefo laukia savi išbandymai. Lietuvoje šeimininkaujantys rusai priverčia vaikiną tapti jų agentu, tą patį padaro ir miškuose besislapstantys partizanai. Vienintele rūsčios kasdienybės prošvaiste Jozefui tampa jo buvusiuose namuose gyvenanti mergina Janė, kurią vaikinas pamažu įsimyli. Tik šis jausmas, deja, yra vienpusis – Janės širdį jau užkariavęs partizanų vadas Vladas. Tas pats, kuris, pasak gandų, yra kaltas dėl Jozefo tėvų mirties.


Vieno milicijos reido metu Vlado kuopelė patiria nemažų nuostolių, o Vladas dėl to kaltina Jozefą. Tačiau netikėtas įvykių posūkis viską apverčia aukštyn kojom: Jozefas tampa vieninteliu žmogumi, galinčiu padėti Vlado mylimajai Janei ir jų dar tik gimsiančiam vaikeliui.


Praėjus daugybei metų, Izraelyje gyvenantis Jozefas gauna kvietimą į Lietuvos teismą liudyti Vlado byloje. Vyrui iškyla dilema: pasakyti tiesą ir taip pasmerkti savo mylimosios teisėtą sutuoktinį, ar pameluoti ir išgelbėti tikrąjį tėvą vaiko, kurį Jozefas užaugino kaip savą.


Kadangi filmo siužetas vystosi skirtingose laiko linijose, tuos pačius herojus vaidina skirtingi aktoriai. Tarp jų – ne tik didžiulę patirtį sukaupę Vidas Petkevičius, Arūnas Storpirštis, Arkadijus Vinokuras, bet ir talentingi jaunosios kartos atstovai Severinas Norgaila, Giedrė Mockeliūnaitė, Tadas Gudaitis ir kiti.
Filme pasakojama istorija primins skaudų mūsų šalies istorijos tarpsnį, o sudėtingos moralinės dilemos privers susimąstyti apie absoliučių kategorijų ir etikečių klijavimo beprasmiškumą.