Vaikų teisių apsauga - „Barnevarne“

Mažamečius auginančios lietuvių šeimos šiurpsta nuo istorijų, kurias pasakoja tautiečiai. „Norvegijoje atimami vaikai ir atiduodami įvaikinti!“; „Išplėšia vaikus iš mūsų šeimų, kad gėjai turėtų ką auginti!“; „Kraunamės lagaminus ir į Lietuvą – vaikas svarbiau nei gera alga…“


Natūralu, kad tokie pareiškimai kelia išgąsti. Juk šeimos gerovė ir laimė – vienos svarbiausių vertybių. Todėl dažnas lietuvis ima svarstyti, ar vykti į Norvegiją ir kurti čia namus sau bei savo artimiesiems? O kas jei dėl kvailystės, pvz., per plono vaiko šaliko, užkliūsi Vaikų teisių apsaugos tarnybai (VTAT)? Nusprendėme išsiaiškinti, kiek tokiose baimėse yra tiesos.


Norvegija yra viena iš tų šalių, kuriose itin griežtai paisoma vaikų teisių. Dar 1953 metais čia buvo priimtas Vaikų teisių apsaugos įstatymas, ginantis juos nuo fzinių bausmių ir psichologinio smurto. Iki tol norvegų vaikai ragaudavo „beržinės košės“, bet šiandien auga jau trečia karta, auklėjama be diržo. Principas: „Jei muša, vadinasi, yra už ką“ čia seniai pamirštas.


Mes taipogi suprantame, kad tėvai- monstrai yra tie, kurie diržo sagtimi lupa vaikus. Norvegijoje tokiems tėveliams iš karto dedami antrankiai. Tik šiais radikaliais atvejais vaikai skubiai paimami iš šeimų. Už sudavimą per užpakalį vaikas nebus atskirtas, nors tai ir fiksuojama kaip smurtinis elgesys. Pagal statistiką būtent iš lietuvių šeimų paimama mažiausiai vaikų. Šiuo aspektu VTAT suvestinėse mes užimame paskutinę vietą, lyginant su kitais imigrantais.


Taigi įvykus ginčui ar nesusipratimui, vaikai neatimami „čia ir dabar“ principu. VTAT vykdo išsamų tyrimą. Jo metu domimasi šeimos narių finansine padėtimi, psichologine sveikata ir kt. Tuo pačiu aiškinamasi, kaip vaikas bendrauja su tėvais. Jei šeimoje nėra smurto, besaikio alkoholio vartojimo ir pan. tyrimas krypsta tėvų naudai. Tik svarbu turėti kantrybės bei išlikti ramiam, nes šiauriečiams svetimos karštos emocijos.


Šaltinishttp://norvegu24.lt/

Norvegijoje vaikų teisių apsauga užtikrina institucija - Barnetryg. Žemiau pateikiame informaciją, kuri buvo surinkta susitikimo metu su tarnybos atstovais. 

Tam, kad vaikų teisių apsaugos tarnyba pradėtų domėtis šeima, jie turi pirmiausia gauti pranešimą iš aplinkinių. Tai gali būti iš vaikų darželio, mokyklos SFU, sveikatos centro, kaimynų, giminių ir pan. Pirmiausia atsižvelgiama į pranešimo svarbumą. Pvz.: jei pastebima, kad vaikas vienas vaik6to po kiemą ar vyras išgėręs namie su vaiku. Pirmiausia bandoms susisiekti su vaiko tėvu ar motina. Jei negali prisiskambinti, tada paštu siunčia pakvietimą pokalbiui. Jei nesulaukia atsakymo, tada keliauja tiesiai pas šeimą į namus. Jei sulaukiama skambučio, kuriuo pranešama, jog vaikas verkia be sustojimo, tada apsilankoma namuose be išankstinio pranešimo.


Vaikų teisės atstovai atvykę į namus tikrina gauto pranešimo pagrįstumą. Jei nepastebima nieko įtartino - smurto žymių, blogų atsiliepimų apie vaiko elgesį iš kaimynų, darželio/mokyklos darbuotojų, byla nepradedama vesti. Byla bus užvesta tik iškilus įtartiniems faktams. 


Pagrindinis vaiku teisių apsaugos darbas- kuo glaudesnis bendradarbiavimas su tėvais dėl vaikų gerovės. Tarnybe nėra suinteresuota atimti vaiką iš tėvų. Atvirai pabandravus su tėvais, bandoma surasti problemų sprendimo būdų, kartais suteikiama ekonominė pagalba, darbai, vieta darželyje / SFU, auklė ar surandama kita šeima, kuri galėtų prižiūrėti vaiką tarkim vieną savaitgalį per mėnesį. Taip pat skiriami kursai tėvams, kuriems reikia pagalbos auklėjant vaikus. 


Tik ypatingais atvejais vaikai yra atimami iš tėvų. Vaikai atskiriami nuo šeimos, jei užfiksuojamas fizinis ar psichologinis, smurtas, seksualinis išnaudojimas, nesirūpinimas atžalomis, kada tėvai girtuokliauja ar vartoja narkotikus. Tokiu atveju, vaikas iš karto atskiriamas nuo šeimos, o po to vyksta tyrimas. Dažniausiai, vaikai gražinami savaitės bėgyje. Tačiau jei tėvai vangiai bendrauja su tarnyba, meluoja, nepripažįsta savo klaidų, esant akivaizdiems įrodymams, vyksta tolimesnis tyrimas renkant informaciją iš mokykluų, darželio, kaimynų, giminių ir pan. Tyrimas gali užsitęsti iki 3-6 mėn. Net ir tokioje situacijoje stengiamasi padėti šeimai, bandant rasti kompromisus, nukreipiant į kursus ir pan. 


Jei tėvai nerodo noro pasitaisyti, ir nepripažįsta savo kaltės, byla perduodama fylkesnemdai - apylinkės teisėjui. Vyksta teismas ir teisėjas nusprendžia, ar reikia vaikus atskirti nuo tėvų. Tėvams paliekama galimybė susigrąžinti vaikus nustatytomis aplinkybėmis. Tokiose bylose advokato paslaugos visada yra nemokamos. Visoje Norvegijoje yra tik vienas ar du atvejai, kai tėvai neturi teisės matytis vaikais, jie gyvena nežinomoje šeimoje toli nuo savo biologinių tėvų. Jei nutinka, kad vaikas atskiriamas nuo šeimos, trumpesniam ar ilgesniam laikotarpiui, kol vyksta tyrimas, pirmiausia artimiausioms giminėms ar draugams pasiūloma priglausti vaikus. 


Jei tėvai nebendradarbiauja,  priešinasi vaikų teisių apsaugos pasiūlymams, tada tarnyba pati atrenka globėjų šeimą. Dažniausiai pasirenkama ta šeima, kuri labiausiai atitinka reikalaujamus kriterijus, neatsižvelgiant į seksualinę orentaciją (gali būti ir homoseksuali šeima). Bet dažniausiai, jei tėvai yra geranoriškai nusiteikę, tarnyba pati siūlo susirasti šeimą, kuri galetų prižiūrėtu jų vaikus per tą laiką, kol vyksta tyrimas. Žinoma, vaikų teisių apsauga turi patvirtinti pasirinktą šeimą, kaip tinkamą. Į Lietuvą vaikai nesiunčiami, nes nėra sudaryta  bendradarbiavimo sutartis su atitinkama vietine institucija. Taip pat, tarnyba negali patikrinti, kaip seneliai, giminės, esančios Lietuvoje, yra patikimi vaikui prižiūrėti. 


Klausimai ir atsakymai į dažniausiai pateikiamus klausimus

1. Ar galima vaiką mušti, papurtyti, šaukti ant jo ir pan.?

Atsakymas: negalima. Bet koks fizinis ar psichologinis smurtas yra kriminalinis nusikaltimas. Bet Jūs galite leisti vaikui rėkti. Vaikų teisių tarnyba nevažiuos patikrinti, jei kaimynas paskambins ir pasakys, kad vaikas apačioje rėkia jau valanda laiko. Jei rėktų nuolat. tarkim savaitę, mama pasirodytų kieme su mėlyne ant veido, jei girdėtųsi riksmai, infų daužymas ir pan.,  tada tarnybos darbuotojai atvyktų iš karto. Jūs taip pat turite teisę palikti vaiką išsirėkti kambaryje, paaiškinę jam, kodėl taip darote. Tik, negalite išjungti šviesos kambaryje,  užrakinti durų ir pan. Svarbu suvokti, kur auklejimas prasilenkia  su smurtavimu. 


2. Nuo kokio amžiaus vaikas gali padėti namų ruošoje?¨

Atsakymas: amžiaus ribos nėra. Tai priklauso nuo vaiko ir nuo darbo. Jis gali padėti namų ruošoje tol, kol tai netrukdo atlikti namų darbus, lankyti būrelį, susitikti su draugais ir pan. Jei vaikas mokykoje pasakys, kad negalėjo vakar žaisti futbolo, nes turėjo sutvarkyti visus namus, nuplauti mašina ir dar kitų darbų, tai jau gali atkreipti vaikų teisių apsaugos dėmesį. Tačiau Jūs galite pasakyti vaikui, kad pirma reikia susitvarkyti savo kambarį ir tadaeiti pas draugus. Vaikas turi teisę i savo laisvalaikį, tad negalite jo visos dienos užkrauti ruošos darbais ar brolio/sesės priežiūra. Vaiko pareiga yra padėti namuose. tačiau ne prievarta, o susitarus.   


3. Ar darželio aukletojos gali kreiptis į vaikų teisių apsaugą pastebėję daug mėlynių ant kūno?

Atsakymas: Mėlynės, atsiradusios atsitrenkus į stalą ar susimušus su kitais vaikais skiriasi, palyginus su tomis, kurios susidaro nuo suaugusiojo tenkimo ar pan. Daug ką pasako ir vaiko elgesys, fiziskai traumuojamo vaiko būdas labai pasikeičia. 


4. Ar galima vartoti alkoholį per šventes, pas draugus?

Atsakymas: vieną kitą taurę gali gerti ir mama, ir tėtis, bet su sąlyga, kad vaiku bus pasirūpinta. Švęsti galima ir kai vaikai yra namuose, bet saikingai, nes svarbiausia yra vaiko saugumas, miegas ir pan. Galima švęsti tvarkingai, be garsios muzikos iki paryčių, triukšmo, muštynių ir šauksmų. Jei švenčiate pas draugus, nieko bloga, jei paryčiais grįšite su taksi su miegančiais vaikais ant rankų. Svarbiausia atminti, kad galite daryti viską tol, kol vaikas jaučiasi saugus, jog juo bus pasirūpinta. 


5. Nuo kada vaikas privalo miegoti savo lovoje, nebe su tėvais? Nuo kada sesuo su broliu turi gyventi atskiruose kambariuose?

Atsakymas: kol t4vai jau2iasi patogiai miegoti su savo vaikais vienoje lovoje. Net jei ir sesutės sakytų, jog tai negerai, vaikų teisių apsauga į tai nesureaguos, nebent būtų kokių nors seksualinio išnaudojimo požymių. Sesuo su broliu gali dalintis kambariu tol, kol patys norės gyventi atskirai. Amžiaus limito nei pirmam, nei antram atvejui nėra. 


6. Ar yra nustatytas kambario/ buto dydis, kad vaiku teisių apsauga nesusidomėtų vaiko gerove?

Atsakymas: tokio standarto nėra. Jei vaikas turi savo lovą, nėra svarbu, ar vaikas miega tame pačiame miegamajame kaip ir tėvai, ar turi savo kambarį ir pan. 


7. Ką daryti, jei norvegai kaimynai skundžiasi, kad vaikas dažnai verkia naktimis?

Nereiktų kreipti didelio dėmesio į tokius kaimynų skundus. Užtenka paaiškinti, kad Jūsų vaikui dygsta dantys, kad jis dar yra mažas, prasidejo 2-3 metu krizė ir pan. Be to, vienoks verkimas yra, kai vaikas verkia dėl dantų dygimo, kaprizų ir pan.. ir visai kitas verkimas yra mušamo vaiko. Jei kaimynai iškviestų vaikų teisių gynėjus, teigdami, kad vaikas per dažnai verkia, jie dažniausiai užtenka tik pasikalbėti su tarnybos atstovais. Nebijokit  vaiko sesutė helsesøster klausti patarimų dėl verkimo, nemigos naktį ir pan. Ji gali duoti patarimų, gal net nukripti į kursus ir pan.  

8. Ar vaikas privalo eiti i darželį vis su kitais rūbais? 

Nieko baisaus, jei vaikas rūbus išsitepė iš pat ryto ar vakarykščio vakaro. Tačiau vaikų darželio darbuotojai pasikviečia tėvus pokalbiui, jei rūbai neplaunami savaitę, vaikas taip pat nepraustas. Jei tėvai nepasitaiso, iškviečiama vaikų apsaugos tarnyba. 


9. Ar vaikas privalo eiti į darželį jei mama ar auklė prižiūri vaiką namie iki pat mokyklos? 

Vaikas neprivalo eiti į darželį. Darželio lankymas rekomenduojamas tam, kad vaikas įgautų socialinių įgūdžių, išmoktų kalbą, jam būtų lengviau prisitaikyti mokykloje. 


10. Nuo kada vaikai gali buti vieni namuose? 

Nėra nustatyto amžiaus ribos, tai priklauso nuo vaiko sąmoningumo, sugebėjimo pasirūpinti savimi. Tačiau jei norite palikti vaiką vieną jis turėtų būti sulaukęs 16-17 metų. ir Jūs turite būti garantuoti, kad jis elgsis atsakingai, nevartos alkoholio ir pan. 




Naujienos 02. September - Savas, svetimas, mylimas
Filmą pristato "Pagalba Norvegijoje" buhalterinė apskaita.

Miestas

Data

Laikas

Nuoroda bilietams

 

 

 

 

Asker

1/10

18:00

Pirkti bilietus

Askim

1/10

18:45

Pirkti bilietus

Bergen Sotra

30/9

20:30

Pirkti bilietus

Bergen Sotra

1/10

20:30

Pirkti bilietus

Bergen Lagunen

1/10

18:00

Pirkti bilietus

Drammen

1/10

21:00

Pirkti bilietus

Grimstad

02/10

16:00

Pirkti bilietus

Halden

1/10

21:00

Pirkti bilietus

Hamar

8/10

18:00

Pirkti bilietus

Haugesund/ Tysvær

1/10

16:30

Pirkti bilietus

Horten

1/10

18:30

Pirkti bilietus

Hønefoss

1/10

18:45

Pirkti bilietus

Hønefoss

2/10

18:45

Pirkti bilietus

Kristiansand

2/10

18:00

Pirkti bilietus

Kristiansund

1/10

19:30

Pirkti bilietus

Kristiansund

2/10

18:00

Pirkti bilietus

Lillestrøm

30/9

20:30

Pirkti bilietus

Lillestrøm

1/10

20:30

Pirkti bilietus

Lillestrøm

2/10

20:30

Pirkti bilietus

Lillehammer

01/10

21:00

Pirkti bilietus

Oslo/ Storo

30/9

20:30

Pirkti bilietus

Oslo/ Storo

1/10

20:30

Pirkti bilietus

Oslo/ Klingenberg

1/10

18:00

Pirkti bilietus

Oslo/ Storo

2/10

20:30

Pirkti bilietus

Moss

30/9

20:30

Pirkti bilietus

Sandefjord

02/10

16:00

Pirkti bilietus

Sarpsborg

30/9

20:30

Pirkti bilietus

Stavanger

30/9

20:30

Pirkti bilietus

Ski

1/10

20:30

Pirkti bilietus

Ski

2/10

20:30

Pirkti bilietus

Ski

02/10

20:30

Pirkti bilietus

Skien

30/9

20:30

Pirkti bilietus

Skien

1/10

20:30

Pirkti bilietus

Trondheim

1/10

18:00

Pirkti bilietus

Tønsberg

2/10

17:30

Pirkti bilietus

Ålesund

30/9

20:30

Pirkti bilietus

Ålesund

1/10

20:30

Pirkti bilietus

Verdal

1/10

20:30

Pirkti bilietus


Tai istorija apie vieną dažniausių šių dienų krizių – skyrybas. Filmo siužetas sukasi apie pagrindinę heroję Ugnę – dviejų vaikų mamą, kurią po penkiolikos metų bendro gyvenimo metų palieka vyras. Ignas ruošiasi vesti jų namus kūrusią architektę, tuo tarpu Ugnė – skendi liūdesyje ir savigraužoje. Negana to, ji netenka darbo, mat Ugnė dirba reklamos agentūroje, rašo tekstus reklaminiams šūkiams, kuriems reikia optimizmo ir šviesos, o ne depresijos kupinų išsiskyrusios moters marazmų.

Skausmu Ugnė dalinasi su psichoterapeute ir artimiausiais žmonėmis – mama, seserimi Liepa ir geriausiu jųdviejų vaikystės draugu Ryčiu. Visų nuomonės, kaip Ugnei išlipti iš gedėjimo stadijos ir gyventi toliau yra skirtingos.

Matydama sesers grimzdimą į depresijos liūną, Liepa pasiūlo jai mistišką, niekur negirdėtą krizių valdymo programą. Programos esmė – Ugnę imasi kuruoti jau sėkmingai nuo skyrybų „išgijęs" žmogus, mentorius, su kuriuo ji privalo bendrauti keletą mėnesių. Vienintelė sąlyga – jiems draudžiama susitikti. Gydymas Ugnei puikiai padeda, tačiau nutinka nenumatytas dalykas. Ji įsimyli savo pagalbininką. Dabar jos tikslas išsiaiškinti – kas jis?

Filmas lietuvių kalba, be subtitrų.

Žanras: romantinė drama


Trukmė: 94 min.

Cenzas: nuo 18 m.


Režisierės: Agnė Marcinkevičiūtė, Sonata Visockaitė

Scenarijaus autorė: Monika Budinaitė

Prodiuseriai: Povilas Skaisgirys, Erikas Kundreckas

Filme vaidina: Gabrielė Malinauskaitė Rudzienė, Ineta Stasiulytė, Vaidas Baumila, Kristina Kazlauskaitė, Ainis Radkevičius, Austėja Radkevičiūtė, Mantas Vaitiekūnas, Oksana Pikul, Mindaugas Capas, Šarūnas Datenis, Sonata Visockaitė

Trukmė: 94 min.

Cenzas: nuo 18 m.

Rėmėjas
"Pagalba Norvegijoje" - Buhalterinės paslaugos

Pagalbanorvegijoje.com