Pagal senovės norvegų sagas, Oslas įkurtas apie 1048 m. Norvegijos karaliaus Haraldo III-ojo. Neseniai daryti archeologiniai tyrinėjimai nustatė, kad prieš 1000 m. čia buvo krikščioniškų kapų, o tai reiškia, kad buvo ir ankstesnė miesto tipo gyvenvietė. Dėl to 2000 m. Oslas šventė savo tūkstantmetį.Miesto vardo kilmė yra gana neaiški. Jei “-lo” beveik neginčytinai reiškia “uostas”, “os” gali turėti keletą reikšmių susijusių su senovės norvegų panteonu, upės žiotimis arba kalvos papėde.
Oslas šalies sostine laikomas nuo karaliaus Hakono V-ojo (1299-1319), kuris buvo pirmasis karalius, nuolat gyvenęs mieste, valdymo. Jis taip pat pastatė Akerhuso tvirtovę. Po šimtmečio Norvegija tapo silpnesniąja personalinės unijos su Danija dalimi ir Oslo reikšmė sumažėjo iki provincijos administracinio centro, o karaliai nuolat rezidavo Kopenhagoje.Tai, kad Oslo universitetas įkurtas tik 1811 m., turėjo neigiamų pasekmių norvegų nacijos vystymuisi.
1624 m. miestą sunaikino gaisras ir jį priešingoje įlankos pusėje, prie Akerhuso forto, atstatė karalius Kristijonas IV-asis, kuris suteikė miestui naują Kristianijos pavadinimą.Ankstesnis miesto vardas Oslas grąžintas 1925 m. Gerokai iki to laiko Kristianija ėmė įgauti Norvegijos prekybos ir kultūros centro statusą.1814 m. Kristianija vėl tapo tikra sostine, kai buvo nutraukta unija su Danija. XIX a. pastatyta daugybė miesto architektūrinių įžymybių, įskaitant Karališkuosius rūmus (1825–1848), Stortingo (parlamento) pastatą (1861–1866), Oslo universitetą, Nacionalinį teatrą ir Oslo vertybinių popierių biržą. Tarp pasaulinio garso menininkų, gyvenusių mieste tuo laikotarpiu yra Henrikas Ibsenas, Edvardas Munkas, Knutas Hamsunas ir Sigrid Undset (pastarieji du apdovanoti Nobelio literatūros premija).1850 m. Oslas pralenkė Bergeną ir tapo didžiausiu pagal gyventojų skaičių šalies miestu.1924 m. miestui suteiktas Oslo vardas.
Kaip žinia, Norvegijos sostinė – patraukliausias šalies taškas margaspalviam imigrantų mišiniui, siekiančiam įsitvirtinti jame.Beje, 2010 metais jis išrinktas brangiausiu miestu pasaulyje.Tačiau, anot tyrimų, ir atlyginimai jame – vieni didžiausių.
Šaltinis: http://norvegu24.lt/
| Naujienos | 10. March - Pasmerkti. Kauno romanas
„Pagalba Norvegijoje“ pristato kriminalinę juostą "Pasmerkti. Kauno romanas" Norvegijoje.
Žanras: Kriminalinis, lietuviškas Sukurta: Lietuva Premjera Lietuvoje: 20.02.2019 Trukmė: 1h 34 min Cenzas: Žiūrovams nuo 18 metų Filmas lietuvių kalba, be subtitrų. Režisierius: Ramūnas Rudokas Vaidina: Šarūnas Datenis, Simonas Storpirštis, Artūras Murauskas, Robertas Lenartavičius, Ramūnas Rudokas, Agnė Šataitė, Albina Keleris, Justinas Kizelis Pagal tikrus faktus sukurtoje kriminalinėje dramoje – istorija apie tai, kaip viena kvaila klaida sugriovė keturių draugų gyvenimą ir visam laikui pavertė juos nusikaltėliais. Pasmerktais žmonėmis. Paaugliai Giedrius, Ernestas, Vaidas ir Mantas, norėdami atkeršyti kaimynui nudaigojusiam jų karvelius, padega jo buto duris. Daugiabutyje kyla didžiulis gaisras. Žūva ne tik kaimynas, bet ir visiškai nekalti žmonės. Draugai nuteisiami ilgiems metams nelaisvės. Išėję iš kalėjimo jie – dabar jau suaugę vyrai – nebepritampa prie visuomenės normų ir galiausiai pasuka vieninteliu jiems suprantamu nusikaltėlių keliu. Tačiau už visų jų vykdomų nusikaltimų stovi viena lemtinga moteris... Nors veikėjų vardai filme, saugant mirusiųjų atminimą, pakeisti, tačiau pastabesni žiūrovai juostoje atpažins ne vieną nesenos praeities įvykį. Rėmėjas "Pagalba Norvegijoje":
|
