Oslas


Pagal senovės norvegų sagas, Oslas įkurtas apie 1048 m. Norvegijos karaliaus Haraldo III-ojo. Neseniai daryti archeologiniai tyrinėjimai nustatė, kad prieš 1000 m. čia buvo krikščioniškų kapų, o tai reiškia, kad buvo ir ankstesnė miesto tipo gyvenvietė. Dėl to 2000 m. Oslas šventė savo tūkstantmetį.Miesto vardo kilmė yra gana neaiški. Jei “-lo” beveik neginčytinai reiškia “uostas”, “os” gali turėti keletą reikšmių susijusių su senovės norvegų panteonu, upės žiotimis arba kalvos papėde.


Oslas šalies sostine laikomas nuo karaliaus Hakono V-ojo (1299-1319), kuris buvo pirmasis karalius, nuolat gyvenęs mieste, valdymo. Jis taip pat pastatė Akerhuso tvirtovę. Po šimtmečio Norvegija tapo silpnesniąja personalinės unijos su Danija dalimi ir Oslo reikšmė sumažėjo iki provincijos administracinio centro, o karaliai nuolat rezidavo Kopenhagoje.Tai, kad Oslo universitetas įkurtas tik 1811 m., turėjo neigiamų pasekmių norvegų nacijos vystymuisi.


1624 m. miestą sunaikino gaisras ir jį priešingoje įlankos pusėje, prie Akerhuso forto, atstatė karalius Kristijonas IV-asis, kuris suteikė miestui naują Kristianijos pavadinimą.Ankstesnis miesto vardas Oslas grąžintas 1925 m. Gerokai iki to laiko Kristianija ėmė įgauti Norvegijos prekybos ir kultūros centro statusą.1814 m. Kristianija vėl tapo tikra sostine, kai buvo nutraukta unija su Danija. XIX a. pastatyta daugybė miesto architektūrinių įžymybių, įskaitant Karališkuosius rūmus (1825–1848), Stortingo (parlamento) pastatą (1861–1866), Oslo universitetą, Nacionalinį teatrą ir Oslo vertybinių popierių biržą. Tarp pasaulinio garso menininkų, gyvenusių mieste tuo laikotarpiu yra Henrikas Ibsenas, Edvardas Munkas, Knutas Hamsunas ir Sigrid Undset (pastarieji du apdovanoti Nobelio literatūros premija).1850 m. Oslas pralenkė Bergeną ir tapo didžiausiu pagal gyventojų skaičių šalies miestu.1924 m. miestui suteiktas Oslo vardas.


Oslas užima lanko formos teritoriją aplink šiaurinę Oslo fiordo dalį. Fiordas, kurį beveik kerta priešais Oslą esantis Nesodeno pusiasalis (Nesodden) yra miesto pietuose, iš kitų pusių Oslą supa žalios kalvos ir kalnai.

Miesto ribose yra 40 salų, tarp jų didžiausia Malmøya, o dar daugiau jų yra aplink Oslo fiordą. Mieste yra 343 ežerai, tarp jų didžiausias yra Maridalsvannet (3,91 km²). Jis yra ir pagrindinis geriamojo vandens didžiajai vakarų Oslo daliai, ypač Vakarų Akeriui (Vestre Aker) ir Šiaurės Akeriui (Nordre Aker).Aukščiausias taškas yra Kirkeberget (629 m).Nors miesto gyventojų skaičius, lyginant su kitomis Europos sostinėmis yra nedidelis, Oslas užima neįprastai didelę teritoriją.Miesto ribose yra daugybė parkų ir neužstatytų vietovių.Dėl to miestas yra erdvus ir žalias.

Kaip žinia, Norvegijos sostinė – patraukliausias šalies taškas margaspalviam imigrantų mišiniui, siekiančiam įsitvirtinti jame.Beje, 2010 metais jis išrinktas brangiausiu miestu pasaulyje.Tačiau, anot tyrimų, ir atlyginimai jame – vieni didžiausių.


Šaltinis: http://norvegu24.lt/


Naujienos 18. December - Tarp mūsų mergaičių




Pagalba Norvegijoje pristato populiariausių Lietuvoje komedijų „Tarp mūsų, berniukų...“ ir „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“ režisieriaus komediją apie dailiąją lytį.



MiestasDataLaikasNuoroda bilietams
Askim18.01 21.30
Pirkti bilietus
Asker
18.01 
21.15
Pirkti bilietus
Bergen 19.0118.00 Pirkti bilietus
Bergen 2-as seansas19.0120.00Pirkti bilietus
Drammen 18.01 
21.00 Pirkti bilietus
Drammen 2-as seansas19.0117.00Pirkti bilietus
Fredrikstad20.0115.30Pirkti bilietus
Grimstad20.01 16.00 Pirkti bilietus
Halden
20.01 
16.30 Pirkti bilietus
Haugesund
19.0118.00 Pirkti bilietus
Horten
18.01 
21.15
Pirkti bilietus
Kristiansund
18.01 
19.45 Pirkti bilietus
Oslo 20.01 
18.00
Pirkti bilietus
Sandefjord20.0115.00Pirkti bilietus
Stavanger
18.01 
21.00
Pirkti bilietus
Trondheim
20.01 
16.00 Pirkti bilietus
Trømso
24.02
17.00   Pirkti bilietus
Ålesund Løvenvold
18.01 
21.15
Pirkti bilietus





Juk visiems smalsu, apie ką kalba moterys, kai jų negirdi vyrai!.. O jeigu tos moterys dar tokios žavios ir tokios plepios, patikėkite, jos tikrai turi ką pasakyti! 


Visa ši istorija prasidėjo nuo nekalto sumanymo: šešios geros draugės nusprendė smagiai ir jaukiai praleisti savaitgalį užmiesčio SPA centre. Juk nedažnai pasitaiko galimybė šitaip visoms susibėgti.

Susitikimo nekantriai laukia visa šešeriukė – juk jos artimos dar nuo studijų „Pedagoginiame“ laikų. Tačiau nuo tų laikų tęsiasi ne tik draugystė, bet ir nuoskaudų šleifas, kuris, matyt, ir vėl pakiš koją.

O gal šįkart vis dėlto pasiseks be moteriškų pykčių? Gal Daiva (M. Valiukaitė), kurios nė viena pernelyg nemėgsta, iškeliaus anksčiau į pasimatymą su savo išrinktuoju, o likusios draugės kaip reikiant atsipalaiduos? Tiesa, vertėtų paminėti, kad Daiva vienintelė iš moterų turi antrąją pusę ir planuoja vestuves. Bet juk laukiasi ne Daiva, o Goda (I. Stasiulytė).

Nerūpestingu turėjęs būti savaitgalis netrukus virsta tikru nesusipratimu, keliančiu grėsmę senai draugystei. Kasdieniai pokalbiai apie visoms moterims aktualius dalykus (vyrus, amžių ir viršsvorį) netrukus perauga į skaudžias išpažintis, kaltinimus ir pagiežą. Bet kas ten supaisys tą moteriška draugystę... Veikiausiai ji tiesiog neįmanoma be pavydo, pykčių ir intrigų. Lygiai kaip be tarpusavio supratimo ir gebėjimo atleisti. Kas nugalės ar senos nuoskaudos ar moteriškas solidarumas ir draugystė?

Žinoma, „Tarp mūsų, mergaičių...“ subalansuotas moterims (ypač „Sekso ir miesto“ gerbėjoms), tačiau filmą privalo pamatyti ir vyrai. Ir ne vien smalsumo vedami, kad išgirstų ką tos moterys kalba, kai jų nėra šalia.


Žanras: Komedija, lietuviškas
Sukurta: Lietuva
Trukmė: 1h 30 min
Cenzas: Žiūrovams nuo 18 metų



Filmas lietuvių kalba, be subtitrų.

Režisierius: Kęstutis Gudavičius

Vaidina: Ineta Stasiulytė, Rimantė Valiukaitė, Gabriele Malinauskaitė-Rudzienė, Emilija Latėnaitė-Beliauskienė, Aušra Štukytė, Rasa Marazaitė.


Rėmėjas

"Pagalba Norvegijoje":

  • Buhalterinės paslaugos
  • Mokesčių grąžinimai
  • Išmokos iš NAV

Pagalbanorvegijoje.com