Fiordai

Fiordai – tai nuostabaus grožio slėniai, išraižę žemyno pakrantes. Norvegija yra vadinama fiordų kraštu, kadangi šių slėnių šalyje yra daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio vietoje. Atėjus karštai vasarai bei norint pasimėgauti atostogomis – fiordai ideali vieta nuvykti pailsėti ir pasigrožėti gamta.

Fjord - vienas iš keleto norvegiškų žodžių, tapusių tarptautiniais. Jis reiškia vietą, pro kurią keliaujama. Šie natūralūs gamtos stebuklai susidarė prieš tūkstančius metų upėms bei ledynams graužiant kalnų slėnius. Pakrantėse susidariusius U formos slėnius užtvindė jūros vanduo suformuodamas labai gilias, daugiau nei 1000 metrų gylio įlankas, idealias žvejybai, laivybai bei turizmui. Fiordų Norvegijoje yra šimtai, kuriuos labiausiai verta aplankyti?

Geirangerio fiordas –  pats žymiausias bei labiausiai legendomis ir mitais apipintas pakrantės slėnis Norvegijoje. Vakarinėje šalies dalyje plytintis 15 kilometrų ilgio bei 600 metrų gylio fiordas yra įtraukas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą bei laikomas tikru Norvegijos brangakmeniu. Šis slėnis yra sklidinas sodriai mėlyno vandens, apsuptas žaliuojančiomis kalvomis bei boluojančiomis kalnų viršukalnėmis, tarp kurių skraido jūriniai ereliai, o stulbinantį vaizdą dar labiau pagražina Septynios seserys – septyni kelių šimtų metrų aukščio kriokliai, krintantys tiesiai į fiordą. Geirangerio fiordu galima grožėtis plaukiant keltu, kursuojančiu tarp Geiranger ir Helesylt miestelių.

Didžiausias bei ilgiausias Norvegijoje – Sognės fiordas. Nuo Bergeno nutolęs per 170 km, jis tęsiasi beveik 200 kilometrų, o jo gylis siekia net 1300 metrų. Klimatas fiorde labai švelnus, kadangi Atlanto srovė atneša šiltus vandenis net iš Karibų jūros. Sognes fiorde galima grožėtis ne tik pakrantės uolomis, bet ir aplankyti kitas kultūrinio paveldo vietas: seniausią šalyje medinių šulų bažnyčią Urnes, Gudvangeno vikingų miestelį, baltąsias olas ar Aurlansdalen slėnį, kuris dėl savo gyvūnijos bei augalijos įvairovės tituluojamas Didžiuoju Norvegijos kanjonu.

Lysės fiordas – vos 42 kilometrų ilgio slėnis, nutolęs nuo Stavangerio per 40 km į rytus. Jis yra mažesnis nei dauguma kitų fiordų, tačiau vienas populiariausių – kasmet pritraukia daugiau nei 300 000 turistų. Tokio lankomo priežastis – įspūdinga maždaug 600 metrų aukščio Preikestolen uola. Lygios viršūnės uola labai traukia adrenalino mėgėjus, kadangi ant jos patogu įsikurti, o nuo jos atsiveria stulbinantis vaizdas į bedugnę. Ieškantys dar aštresnių pojūčių renkasi šuolį parašiutu, o kiek labiau saugantys savo gyvybę mėgsta užsiropšti ant Kjerago – akmens, „užstrigusio“ tarp dviejų uolų.

Fiordai – tai Norvegijos gamtos stebuklai, prieš tūkstančius metų susidarę dėl ledynų veiklos. Šimtai pakrančių slėnių traukia turistus atostogų metu. Lankant fiordus galima ne tik pasigrožėti didinga gamta, bet ir aplankyti kitų kultūrinių vietovių bei patirti ekstremalių pojūčių.


Šaltinis:http://norvegu24.lt/


Naujienos 05. May - Filmas "Purpurinis rūkas"

 Miestas  Data Laikas  Nuoroda bilietams
 Oslo 24.05 19.45 Pirkti bilietus
 Lillestrøm 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Sandefjord 26.05 15.00 Pirkti bilietus
 Skien 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Stavanger 25.05. 19.00 Pirkti bilietus
 Sotra 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Moss 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Ålesund 24.05 20.00 Pirkti bilietus



Žanras: Drama, lietuviškas
Režisierius: Raimundas Banionis
Trukmė: 1h 46 min
Cenzas: N-18
Kalba: Lietuvių, su angliškais subtitrais

Režisierius: Raimundas Banionis („Mano mažytė žmona“, „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, „Šešiolikmečiai“, „Neatmenu tavo veido“)

Scenarijus: Raimundas Banionis, Renata Šerelytė

Vaidina: Severinas Norgaila, Giedrė Mockeliūnaitė („Kerol“, „Nudegęs“), Tadas Gudaitis, Vidas Petkevičius („Emilija iš Laisvės alėjos“, „Pasipriešinimas“, „Tadas Blinda. Pradžia“, „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Valentinas už 2rų“), Arūnas Storpirštis („Dėdė, Rokas ir Nida“, „Miegančių drugelių tvirtovė“, „Nebūsiu gangsteris, brangioji“), Arkadijus Vinokuras ir kiti.


Naujas Raimundo Banionio filmas – istorinė drama „Purpurinis rūkas“ – pasakoja apie sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį. Vienas lietuviško kino grandų Raimundas Banionis sugrįžta su nauju filmu, kurio idėją širdyje nešiojosi dvidešimt metų. Felikso Rozinerio apsakymo motyvais sukurta juosta „Purpurinis rūkas“ pasakoja sudėtingą Lietuvos žydo Jozefo, partizanų vado Vlado ir jų abiejų mylimosios Janės istoriją.
Besibaigiant karui, iš tremties Rusijoje Jozefas grįžta į Lietuvą. Nors ir išvengus tragiško tėvų likimo, Jozefo laukia savi išbandymai. Lietuvoje šeimininkaujantys rusai priverčia vaikiną tapti jų agentu, tą patį padaro ir miškuose besislapstantys partizanai. Vienintele rūsčios kasdienybės prošvaiste Jozefui tampa jo buvusiuose namuose gyvenanti mergina Janė, kurią vaikinas pamažu įsimyli. Tik šis jausmas, deja, yra vienpusis – Janės širdį jau užkariavęs partizanų vadas Vladas. Tas pats, kuris, pasak gandų, yra kaltas dėl Jozefo tėvų mirties.


Vieno milicijos reido metu Vlado kuopelė patiria nemažų nuostolių, o Vladas dėl to kaltina Jozefą. Tačiau netikėtas įvykių posūkis viską apverčia aukštyn kojom: Jozefas tampa vieninteliu žmogumi, galinčiu padėti Vlado mylimajai Janei ir jų dar tik gimsiančiam vaikeliui.


Praėjus daugybei metų, Izraelyje gyvenantis Jozefas gauna kvietimą į Lietuvos teismą liudyti Vlado byloje. Vyrui iškyla dilema: pasakyti tiesą ir taip pasmerkti savo mylimosios teisėtą sutuoktinį, ar pameluoti ir išgelbėti tikrąjį tėvą vaiko, kurį Jozefas užaugino kaip savą.


Kadangi filmo siužetas vystosi skirtingose laiko linijose, tuos pačius herojus vaidina skirtingi aktoriai. Tarp jų – ne tik didžiulę patirtį sukaupę Vidas Petkevičius, Arūnas Storpirštis, Arkadijus Vinokuras, bet ir talentingi jaunosios kartos atstovai Severinas Norgaila, Giedrė Mockeliūnaitė, Tadas Gudaitis ir kiti.
Filme pasakojama istorija primins skaudų mūsų šalies istorijos tarpsnį, o sudėtingos moralinės dilemos privers susimąstyti apie absoliučių kategorijų ir etikečių klijavimo beprasmiškumą.