Bergenas


Tai – antras pagal dydį Norvegijos miestas, esantis šalies vakaruose, nėra didelis – jame apie 250.000 gyventojų, tačiau ši vietovė garsėja labai turtinga istorija. Ją iš visų pusių supa septynios aukštos kalvos. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl jo gyventojai dažnai ir drąsiai skelbiasi, kad jie – atskira valstybė šalyje. Bergenas, 1070 m. įkurtas Olafo Kyrės, buvo Norvegijos sostine iki 1299 m. Miestas išsidėstęs prie Šiaurės jūros Byfjordo įlankos. Jis – svarbus transporto centras: veikia žvejybos, prekybos ir keleivių uostas, tarptautinis oro uostas, su Oslu jį jungia tunelis.


Bergenas yra įsikūręs įlankų išraižytoje pakrantėje. Nuo atviros Šiaurės jūros miestą skiria kelios didelės salos. Nors ir įsikūręs gana toli link šiaurės, šis regionas dėka Golfo srovės pasižymi gana švelniu jūriniu klimatu netgi žiemą. Vienas dalykas, ką tikrai galima pažadėti atvykusiam į Bergeną, tai – lietus. Debesys nuo Atlanto, susidūrę su kalnais pakrantėje, dosniai dalija nešamą vandenį.Vietiniai gyventojai juokauja, kad pas juos lyja 300 dienų per metus ir jie, beje, yra beveik teisūs. Faktai teigia, kad per metus krituliai krenta maždaug 213 dienų. Turbūt dažnam pašiurps oda išgirdus, kad 2007 m. sausio 21 d. čia užfiksuotas naujas rekordas – krituliai krito 84 dienas iš eilės. Palyginimui pasakysime, kad taip buvo sumuštas senasis rekordas, pasiektas 1975 m. – 59 dienos. Nekeista, kad vietiniai į lietų žiūri kaip į savaime suprantamą dalyką.Krenta į akis, kad palyginti mažai kas naudojasi skėčiais, o apranga patogiai pritaikyta labai greitai ir dažnai orų kaitai. Miesto centre, ilgiau pabuvus, nebestebina spalvingus guminius botus ir neperšlampamus apsiaustus su kapišonais dėvintys bergeniečiai. Iš kitos pusės, nelepinami saulės, jie stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę pasidžiaugti jos spinduliukais. Atšilus orui ir nušvitus, net spalio pabaigoje mieste vietiniai gulinėja išsirengę prieš nedažną svečią – saulę. Beje, Bergenas – šilčiausias miestas Norvegijoje.


Bergenas yra tarsi įspraustas tarp kalnų ir jūros, todėl daugybė namų sutūpę šlaituose. Vakare, sutemus, jo šlaitai mirguliuoja spalvingomis švieselėmis – nepamirštamas vaizdas.


Miesto pakrantė taip pat maksimaliai išnaudojama, laisvo priėjimo prie kranto mieste praktiškai nėra. Kai kurie namai tiesiog kybo virš vandens.


Viena pagrindinių miesto įžymybių – į Unesco paveldo sąrašus įtrauktas spalvingas medinis senamiestis, vadinamas Bryggen, kuriame 400 metų dominavo garsieji Hanzos pirkliai. Ši senamiesčio dalis daug kentėjo nuo gaisrų ir buvo atstatyta tik po paskutinio gaisro 1955 m. Šiuo metu jį sudaro 62 pastatai, tarp kurių galima romantiškai klaidžioti siaurais praėjimų labirintais.


Dalis kvartalo grindinio – medinis. Patalpos pastatuose daugiausiai pritaikytos turistų poreikiams. Paradinė šių medinukų pusė atsisukusi į įlanką, kur švartuojasi ne tik jachtos ir nedideli motorlaiviai, bet ir didžiuliai turistiniai laivai, pribloškiantys savo dydžiu, kai stovi prie krantinės siauroje įlankoje per keliasdešimt žingsnių nuo senamiesčio pastatų. Savaitgaliais beveik visa įlanka būna užpildyta įvairiausiais laiveliais.


Čia pat ir visame pasaulyje garsus žuvų turgus – Fisketorget, veikiantis nuo 1276 m. Čia prekystaliai linksta nuo šviežių ir sūdytų jūros bei gėlavandenių žuvų ir kitų jūros gėrybių – lašišų, krevečių, krabų, omarų, jūros velnių. Galima būtų vardyti ir vardyti, akys raibsta nuo pasirinkimo gausos. O kur dar ūkininkų siūlomi produktai – nuo sūrių iki gardžiausių kepinių.


Tiesiai iš miesto centro moderniu funikulieriumi galima pasikelti į artimiausią iš Bergeno kalvų – 320 metrų aukščio Fløyen – iš kur atsiveria nuostabūs vaizdai į apačioje besidriekiantį miestą.Ištvermingesni (o taip pat ir taupesni) ryžtasi šį kalną įveikti ir pėsčiomis.Kokiu būdu bepasiektumėte viršūnę, vaizdai išties kerintys.Tokiu būdu lipant vingiuotomis gatvelėmis ir laiptais galima pamatyti, kaip taupiai ir išradingai norvegai išnaudoja gyvenamą erdvę ir kokių pastangų reikalauja įsikūrimas kalvų šlaituose.


Kiek toliau nuo centro yra dar viena kalva – Ulriken, į kurią taip pat kelia lynų kelias, o iki jos papėdės galima nuvažiuoti spalvingu turistiniu autobusu. Vėlgi, turint laiko, nemažiau įdomu ten pat nusigauti pėsčiomis ir pamatyti dar daugiau kvapą gniaužiančių panoraminių vaizdų.



Šaltinis: http://norvegu24.lt/


Naujienos 05. May - Filmas "Purpurinis rūkas"

 Miestas  Data Laikas  Nuoroda bilietams
 Oslo 24.05 19.45 Pirkti bilietus
 Lillestrøm 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Sandefjord 26.05 15.00 Pirkti bilietus
 Skien 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Stavanger 25.05. 19.00 Pirkti bilietus
 Sotra 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Moss 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Ålesund 24.05 20.00 Pirkti bilietus



Žanras: Drama, lietuviškas
Režisierius: Raimundas Banionis
Trukmė: 1h 46 min
Cenzas: N-18
Kalba: Lietuvių, su angliškais subtitrais

Režisierius: Raimundas Banionis („Mano mažytė žmona“, „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, „Šešiolikmečiai“, „Neatmenu tavo veido“)

Scenarijus: Raimundas Banionis, Renata Šerelytė

Vaidina: Severinas Norgaila, Giedrė Mockeliūnaitė („Kerol“, „Nudegęs“), Tadas Gudaitis, Vidas Petkevičius („Emilija iš Laisvės alėjos“, „Pasipriešinimas“, „Tadas Blinda. Pradžia“, „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Valentinas už 2rų“), Arūnas Storpirštis („Dėdė, Rokas ir Nida“, „Miegančių drugelių tvirtovė“, „Nebūsiu gangsteris, brangioji“), Arkadijus Vinokuras ir kiti.


Naujas Raimundo Banionio filmas – istorinė drama „Purpurinis rūkas“ – pasakoja apie sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį. Vienas lietuviško kino grandų Raimundas Banionis sugrįžta su nauju filmu, kurio idėją širdyje nešiojosi dvidešimt metų. Felikso Rozinerio apsakymo motyvais sukurta juosta „Purpurinis rūkas“ pasakoja sudėtingą Lietuvos žydo Jozefo, partizanų vado Vlado ir jų abiejų mylimosios Janės istoriją.
Besibaigiant karui, iš tremties Rusijoje Jozefas grįžta į Lietuvą. Nors ir išvengus tragiško tėvų likimo, Jozefo laukia savi išbandymai. Lietuvoje šeimininkaujantys rusai priverčia vaikiną tapti jų agentu, tą patį padaro ir miškuose besislapstantys partizanai. Vienintele rūsčios kasdienybės prošvaiste Jozefui tampa jo buvusiuose namuose gyvenanti mergina Janė, kurią vaikinas pamažu įsimyli. Tik šis jausmas, deja, yra vienpusis – Janės širdį jau užkariavęs partizanų vadas Vladas. Tas pats, kuris, pasak gandų, yra kaltas dėl Jozefo tėvų mirties.


Vieno milicijos reido metu Vlado kuopelė patiria nemažų nuostolių, o Vladas dėl to kaltina Jozefą. Tačiau netikėtas įvykių posūkis viską apverčia aukštyn kojom: Jozefas tampa vieninteliu žmogumi, galinčiu padėti Vlado mylimajai Janei ir jų dar tik gimsiančiam vaikeliui.


Praėjus daugybei metų, Izraelyje gyvenantis Jozefas gauna kvietimą į Lietuvos teismą liudyti Vlado byloje. Vyrui iškyla dilema: pasakyti tiesą ir taip pasmerkti savo mylimosios teisėtą sutuoktinį, ar pameluoti ir išgelbėti tikrąjį tėvą vaiko, kurį Jozefas užaugino kaip savą.


Kadangi filmo siužetas vystosi skirtingose laiko linijose, tuos pačius herojus vaidina skirtingi aktoriai. Tarp jų – ne tik didžiulę patirtį sukaupę Vidas Petkevičius, Arūnas Storpirštis, Arkadijus Vinokuras, bet ir talentingi jaunosios kartos atstovai Severinas Norgaila, Giedrė Mockeliūnaitė, Tadas Gudaitis ir kiti.
Filme pasakojama istorija primins skaudų mūsų šalies istorijos tarpsnį, o sudėtingos moralinės dilemos privers susimąstyti apie absoliučių kategorijų ir etikečių klijavimo beprasmiškumą.